Kaimo istorija » Klojimo teatro istorija

„Saulės" kolūkio pirmininkui Jonui Juravičiui pradėjus bendrauti su A.Žmuidzinavičiaus giminaičiu teatrologu V.Makniu, A.Žmuidzinavičiaus palikuonys prašė pirmininką atstatyti klojimą dailininko tėviškėje. Pats V.Maknys kreipėsi į kultūros ministeriją, prašydamas lėšų dailininko tėviškei atstatyti, bet ministerija nedavė jų. J.Juravičius kreipėsi į Vykdomojo komiteto pirmininką Giedraitį (jis buvo patriotas), kuris parūpino reikalingų medžiagų remontui, už jas apmokėjo. J.Juravičius rado gerą meistrą, kuris apsiėmė atlikti šį darbą, bet su sąlyga, kad J.Juravičius priimtų jį gyventi savo namuose (J.Juravičius apgyvendino jį pas savo tėvus). Pagalbininku sutiko būti kultūros ministerijoje dirbęs Bronius Kašelionis, ir taip per 2 mėnesius klojimas buvo atstatytas. Tuomet čia buvo nutarta daryti klojimo teatrą. Parūpinta suolų ir stalų 300 žmonių.

Klojimo teatre 5 metus veikė Vežimų teatras (maždaug nuo 1983-1984 m.). Saulius Bartkus, Gorbačiovas (dabar žurnalistas) ieškojo teatrui rėmėjų. Juo sutiko būti J.Juravičius, kuris kolūkio lėšomis ir žmonių pastangomis pagamino du vežimus-scenas ir vieną karietą-persirengimo kambarį, davė 5 arklius. Vežimų teatras su spektakliais aplankė bažnytkaimį, 5 rajonus, tame tarpe Lazdijų, Alytaus, Varėnos. Seirijuose buvo pastatytas Čechovo spektaklis (kaimo žmonėms buvo per sunkus), labai patiko Eglicko „Blinkuva“. Aukščiausioji Taryba, atvažiavusi į kolūkį ir pamačiusi spektaklį, nuvežė jį į Kupiškį (pagal J.Juravičiaus pasakojimą).

Klojimo teatre vykdavo įvairūs susitikimai. Klojimo atidaryme dalyvavo dainininkė Beatričė Grincevičiūtė, dirigentas-kompozitorius Kondrotas Kaveckas, dailininkas Jonas Mackonis, skulptorius Vladas Žūklys. Kasmet per spalio šventes, artėjant dailininko A.Žmuidzinavičiaus gimtadieniui (spalio 21 d.), buvo rengiami susitikimai su dailininko giminaičiais (dukra – psichologijos dėstytoja universitete, anūkais (vienas iš jų architektas, muzikantas, vargonų meistras A.Gučas, pastatęs vargonus Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčioje). Aktorius Stonys pastatė 5 spektaklius-kompozicijas apie knygą, Lietuvos gamtą, girtavimą ir kt. Klojime dalyvavo ir buvusi diktorė Bernadeta Lukošiūtė. Buvo surengtas mokytojų, dirbusių ir dirbančių šiame krašte, susitikimas, kuriame dalyvavo 100 mokytojų iš 10 pradinių mokyklų ir Kurnėnų dešimtmetės mokyklos (tiek mokyklų tuomet buvo).  Bendradarbiauta su laikraščio „Komjaunimo Tiesa“  žurnalistais ir rašytojais, dažnas svečias rašytojas Vytautas Petkevičius. Surengtas renginys Dariaus ir Girėno skrydžiui per Atlantą paminėti, kuriame buvo atvežta daugybė lakūnų asmeninių daiktų, knygų, paveikslų ir kt.   (pagal J.Juravičiaus pasakojimą). Pasakojimą užrašė R. Gražulienė, 2009.