Lankytinos vietos
Kitos lankytinos vietos

       Balkasodžio koplyčia. Pastatyta apie 1887 m. buvusio dvaro kapinėse. Koplyčioje stovėjo altorius, langus puošė vitražai, ant sienų kabojo paveikslai, ant palangės buvo Švč. Mergelės Marijos statula. Grindys buvo iš juodojo ir baltojo metlacho plytelių. Po koplyčia įrengtas laidojimo rūsys su cilindriniais skliautais. Po Antrojo pasaulinio karo pastatas tapo apleistas ir neprižiūrimas. Buvo vagiami koplyčios daiktai, niokojama ji pati, išplėšti laidojimo rūsiai. 2009 m. koplyčia įrašyta į valstybės saugomų Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

       Dirmiškių piliakalnis stūkso bevardžio upelio kairiajame krante esančioje aukštesnėje vietoje. Šlaitai statūs, iki 6 m aukščio. Datuojamas I tūkst. viduriu–II tūkst. pradžia. Nuo piliakalnio 350–450 m atstumu driekiasi III–V a. pilkapynai. Piliakalnio tyrinėtojai pastebėjo, jog jis greičiausiai buvo skirtas ne gynybos, o kulto reikmėms. Legenda pasakoja, kad čia gyvenęs krivis įsimylėjo vaidilutę, ši pasižadėjo gyventi skaistybėje, ir tasai ją vedė. Tada ant jų krito dievų bausmė – su šventove nugrimzdo į kalną ir dabar ten gyvena. Iškilsią kartu su šventove pasaulio pabaigoje. Žmonės jiems atminti kalną apsodino rožėmis ir jas vadino piliarožėmis.
 

plačiau
 
Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčia

      Nėra žinoma, kada pastatyta pirmoji Miroslavo bažnyčia, spėjama, kad ji pastatyta kiek anksčiau už 1744 m. (po 1717 m. ir tarp 1744 m.) (Totoraitis, 1938, p. 367). 1763 m. Antanas Važinskis, DLK iždininkas, Bendrių dvaro savininkas, drauge su savo žmona Terese Vienskavičaite pirmos bažnyčios vietoje pastatė medinę bažnyčią. Jis tais pačiais metais įkūrė Miroslavo Marijonų vienuolyną ir rėmė jo išlaikymą (Totoraitis, 1938, Akiras Biržys, 1931). Pirmasis fundatorius padėjo sąlygą, kad Miroslave gyventų šeši kunigai marijonai. Tiek jų ten ir būdavo, kartais ir aštuoni. Marijonai Miroslave 1781 m. įkūrė pradžios mokyklą, kurioje veltui mokė bajorų ir valstiečių vaikus (iki 35 vaikų) skaityti, rašyti, skaičiuoti ir lotynų kalbos. 1835 m. (Akiras -Biržys mini 1874 m., p. 333) medinė bažnyčia sudegė, trenkus perkūnui. 1874 m. Lenkų Karalystės ir parapijos lėšomis buvo pastatyta nauja mūrinė bažnyčia ir naujas mūrinis vienuolynas, kuris rusų valdžios buvo uždarytas 1864 m., po 1863 m. sukilimo (vienuoliai išvežti į Marijampolės vienuolyną). Vėliau, 1895 m. klebonas Antanas Radzinskas (Radžiūnas) prie bažnyčios pristatė iš šonų po koplyčią ir pailgino galą, kuriame dabar didysis altorius, padarydamas bažnyčią kryžiaus formos (Totoraitis, 1938, Akiras-Biržys, 1931, p. 334), ant bažnyčios bokštų užkelti dideli svogūno formos kupolai, frontone – Marijos skulptūra (Kašelionis, 2002). Akiras-Biržys (1931, p. 337) rašo, kad 1896 m. Miroslavo parapijoje buvo 56 kaimai, kurių gyventojų skaičius apėmė 9136.

        1914 m., kai vokiečiai ėmė spausti rusus, traukdamasi rusų kariuomenė išsprogdino abu Miroslavo bažnyčios bokštus, o bažnyčią sudegino, kad bažnyčios bokštuose vokiečiai nepasidarytų žvalgybos būstinės (Akiras-Biržys, 1931). 1921 m. kunigo Lelešiaus rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis buvo pastatyta dviejų bokštų mūrinė bažnyčia (Akiras-Biržys, 1931, Kašelionis, 2002). 1944 m. bažnyčia vėl buvo apgriauta. Dėl nesibaigiančių gaisrų ji neteko savo dailės kūrinių iš XVIII a. (Kašelionis, 2002). Sovietmečiu vienuolyno pastatas buvo paverstas sveikatos centru – ambulatorija.

         

plačiau
 
Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla

Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

 

Informaciją galima rasti: http://www.alytus-tourism.lt/lt/lankytinos-vietos/idomios-vietos

 

     Laurynas Radziukynas, gimęs 1881 m. balandžio 22 d. Kurnėnuose, 1921 m. emigravęs į Vakarus, ten išvystė smilkalų verslą, tėvynės nepamiršo, bet pastatė Kurnėnų kaimui mokyklą.

Laurynas ir Elena Radziukynai finansavo Kurnėnų mokyklos statybą, pradžiai paaukodami 160 tūkstančių litų. Architektas Pranas Medziukas iš Čikagos mokyklą suprojektavo ir prižiūrėjo statybą. Projekto brėžiniai parengti anglų kalba. Statybos inspekcijai 1934 m. Radziukynas pateikė lietuvišką planų versiją. Jis taip pat paprašė Alytaus inžinierių Stasį Taškūną statybą prižiūrėti. Dauguma statybinių medžiagų – mediena, kriauklės, radiatoriai, langai, durys ir klasių suolai – buvo atplukdyta iš JAV. Be krovinio pervežimo išlaidų Klaipėdos uoste dar reikėjo sumokėti 41 000 litų muito. Iš ten į Alytų krovinys buvo vežamas traukiniu, toliau keliavo arklių traukiamais vežimais į Kurnėnus. Statyba buvo pradėta 1934 m. vasarą, truko dvejus metus.

      

plačiau
 
Dailininko A. Žmuidzinavičiaus tėviškė Balkūnų kaime

Informacija paimta iš: http://www.alytus-tourism.lt/lt/lankytinos-vietos/idomios-vietos

            Šiame name 1981 m., minint 105-ąsias dailininko gimimo metines, buvo atidaryta ekspozicija. Nuo 1982 m. A. Žmuidzinavičiaus sūnėnas – žymus Lietuvos teatro istorikas Vytautas Maknys (1907-2003) sodyboje įkūrė A. Žmuidzinavičiaus ir savo tėvo, visuomenės veikėjo Jono Maknicko (1875-1938) memorialinį muziejų. 1994 m. tėvų namus padovanojo Alytaus rajono savivaldybei. Dalyje gyvenamo namo įrengta ekspozicija A. Žmuidzinavičiaus ir jo šeimos atminimui. Kasmet sodybos klojime vyksta Dzūkijos regiono mėgėjų teatrų šventė-konkursas „Kaimo liktarna”, skirta Alytaus rajono savivaldybės įsteigtai V. Maknio vardo premijai laimėti. Tėviškės sodybos kompleksą sudaro: namas-muziejus, klėtis ir tvartas. Visi pastatai įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 

       Dailininkas taip prisiminė ir savo atsisveikinimą su tėvų namais: „Išskrido jis iš savo lizdo 1891 metais, turėdamas keturiolika metų, į mokslus ir tėviškėn gyventi jau negrįžo. Apsilankydavo jis ten kartais tik kaip mylimas ir laukiamas svečias.“

       2013 m. Vilniaus aukcione A. Žmuidzinavičiaus paveikslas „Dzūkų kaimelis“ buvo parduotas už 185 000 litų. Tai buvo brangiausiai kada nors parduotas šiame aukcione paveikslas. Iš viso aukcionuose parduoti penki A.Žmuidzinavičiaus kūriniai už 316 850 litų.

        Prieš vykstant rekomenduojama pasiskambinti: Telefonas (ai) +370 315 60380, +370 672 32 382     Adresas: Balkūnų k., Miroslavo sen., Alytaus r.

 

Daugiau informacijos: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/dac8be12-aa44-4ff5-a496-5974f24dd9b4

plačiau