2019 m. kovo 5 dieną Vankiškių kaimo bendruomenė organizavo Užgavėnių šventimą. Šiemet iniciatyvos tęsti šios šventės tradicijas ėmėsi pačios kaimo moterys, sakydamos: „Rūbus turim, kaukes turim, arklius su karietomis kaime turim, dainuot mokam, garso kolonėlė yra, ko daugiau reikia..." Ir taip pasiruošimas šventei prasidėjo... Vienos blynus kepė, kitos dešras virė, kitos rūbus siuvo ir dainų repertuarą rinko, vyrai arklius puošė ir kinkė...

       Kaip ir pernai, važinėjant su dainomis per Vankiškių kaimą trijų arklių kinkiniais, prašant blynų ir kitų vaišių, aplankyti kaimo ūkininkai, kiti kaimo gyventojai, kaimo parduotuvės savininkai, gretimame kaime užgavėnių persirengėlių belaukiantys paukštyno savininkai. Aplankyta ir kaimo bibliotekininkė, pernai inicijavusi kaimo Užgavėnių šventimą, o šiemet Užgavėnes šventusi Miroslave.

       Į šių Užgavėnių tradiciją buvo įnešta nauja artimo meilės dvasia: aplankyti kaimo senoliai, juos vaišinant saldainiais ir gira, kad neišsigąstų, „jeigu blynai dar neužmaišyti“. Aplankyti kaimo vyriausius gyventojus su lauknešėliu buvo planuota Kristaus Apsireiškimo - Trijų Karalių šventėje, bet dėl gripo epidemijos nepavyko to padaryti. Taigi, buvo nutarta, kad Užgavėnės – tinkamas metas priminti senoliams, kad jau gavėnia atėjo, o ir mes, krikščionys katalikai, per gavėnią turime ne tik kažko atsižadėti, bet ir duoti, pavyzdžiui, savo laiką skirti labiausiai to reikalingiems – vienišiems, senyvo amžiaus žmonėms...

        Nepaisant to, kad buvo rasta ir šluota ant durų, kaip ženklas, kad nieko nėra, buvę namuose senoliai įsileido, kai kurie net blynais vaišino, džiaugėsi persirengėlių viešnage ir nusifotografuoti sutiko (kiek jau čia tų senolių kaime teliko, o jau ir kiti ne jaunyn einame...). Gaila, dėl prasidėjusio intensyvaus lietaus ne visi buvo aplankyti (bet dar visa gavėnia prieš akis..).

         Pirmininkė dėkoja visiems kaimo žmonėms, kurie inicijavo Užgavėnes, taip pat ir tiems, kurie atvyko iš kito kaimo (ir net iš Airijos) kartu švęsti ir džiaugtis (tiek daug dainų seniai jau buvo dainuota). Dėkoja ir draugui arklininkui Ramūnui, kuris savo gražuolius arklius į dešimtvietę karietą pakinkė, o susėdus prie stalo, visus šmaikščiu žodžiu linksmino...Ir visiems, kurie priėmė namuose ar suėjo į bendruomenės buveinę švęsti kartu. Ir didelis ačiū krikščioniškam fondui, kuris skyrė paramą šio renginio įgyvendinimui, vykdant bendruomenės projektą „Vankiškių kaimo bendruomenės dvasinis ir krikščioniškas ugdymas“ (be fondo paramos šis sumanymas nebūtų iki galo pavykęs).