Žymūs kraštiečiai
Laurynas Radžiukynas

Laurynas Radžiukynas (1880–1966) - Amerikos lietuvis, Kurnėnų mokyklos fundatorius, gimė Kurnėnuose

         Laurynas Radziukynas gimė 1881 m. balandžio 22 d. Kurnėnuose, Alytaus apskrityje, dzūkų valstiečių šeimoje. Buvo gabus kalboms, baigė inžinerijos ir chemijos mokslus Varšuvos Technikos institute. 1921 m. emigravo į Vakarus, Ramiuoju vandenynu atplaukė į Seattle, WA.  Vienerius metus dirbo chemijos inžinieriumi „Sandoval Coal Co.” kasykloje Sandoval, Illinois. 1922 m. Čikagoje sukūrė šeimą su Elena Petrulyte. 1923 m. L. Radziukynas pirko „Hindu Incense Mfg. Co.” verslą, atsidūrusį sunkioje finansinėje padėtyje. Fabrikas gamino smilkalus namų ir viešbučių rinkai. Betyrinėdamas laboratorijoje Radziukynas išrado naują būdą aliejuje mirkyti medžio anglies kūgius (cones). Jam buvo išduotas patentas smilkalus gaminti kūgio pavidalu. Sudarė sutartį su milžine „S.S. Kresge Co.” („K Mart” pirmtake) išskirtinai jų parduotuvėse prekiauti „Rama” ženklo smilkalų kūgiais. Paklausa buvo itin didelė, raminančią smilkalų aplinką mėgo ne tik Azijos kilmės imigrantai, bet ir jogos bei meditacijos praktikuotojai. Po kelerių metų Radziukynas išmokėjo skolas, ir fabrikas ėmė verstis pelningai.

plačiau
 
Zigmas Neciunskas

Zigmas Neciunskas-Elytė (1912–1976) - kunigas, Dainavos krašto partizaninio judėjimo dalyvis.

 

         Zigmas Neciunskas-Elytė gimė 1912 m. liepos 12 d. Alytaus apskrities Miroslavo valsčiaus Balkūnų kaime gausioje, vargingoje šeimoje. Dėl nepriteklių dar mažas buvo atiduotas auginti bevaikiam dėdei į Rumbonių kaimą. Čia gyvendamas baigė pradinę mokyklą. Pastebėjęs augintinio gabumus mokslui dėdė nutarė jį leisti į Alytaus gimnaziją. Ją baigęs, Z. Neciunskas pasirinko dvasininko studijas. 1939 m. vasarą buvo įšventintas į kunigus. Tais pačiais metais paskirtas į Nedzingę vikaru, 1940 m. – kapelionu Giedraičiuose, 1944 m. grįžo į Nedzingę klebonauti. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, Nedzingės klebonija tapo savotišku Dainavos krašto partizaninio judėjimo centru, ryšių mazgu. Čia dažnai lankydavosi Dainavos apygardos vadai Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Antanas Kulikauskas-Daktaras, Albertas Perminas-Jūrininkas ir kt. Į kleboniją nuolat plaukė žinios, reikalingos Dainavos apygardai. Su kunigo Z. Neciunsko pagalba buvo mezgami ir palaikomi ryšiai tarp apygardų, rinktinių ir būrių štabų. Z. Neciunskas palaikė ryšį tarp Pietų Lietuvos (Nemuno) srities štabo ir kunigo Petro Šliumpos, kuris taip pat buvo srities ryšininkas. Jis perduodavo partizanų leidžiamus laikraščius „Laisvės varpas“, „Už tėvų žemę“, įvairius dokumentus, ėjo Dainavos apygardos kapeliono pareigas.

 

plačiau
 
Vytautas Maknys

Vytautas Maknys - Lietuvos teatrologas, teatro istorikas, pedagogas, vertėjas.

        Vytautas Maknys (iki 1939 m. Maknickas) gimė 1907 m. birželio 26 d. Balkūnuose, 1931 m. baigė Kauno universitetą ir iki 1940 m. dirbo mokytoju Raseinių, Alytaus, Vilniaus gimnazijoje. 1940 – 1950 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute, 1948 m. tapo docentu. 1945 – 1947 m. buvo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktoriaus pavaduotojas, vyr. mokslinis bendradarbis, o 1947 – 1953 m. – Lietuvos dramos teatro studijos dėstytojas. 1954 – 1958 m. dirbo Grožinės literatūros leidyklos redaktoriumi, taip pat tuo metu dėstė Kauno muzikos mokykloje. 1958 – 1967 m. Lietuvos Konservatorijos dėstytojas, Teatro draugijos teatrologų sekcijos organizatorius ir pirmasis pirmininkas (1958 – 1960 m).

         Išleistos V. Maknio knygos „Gabrielius Landsbergis Žemkalnis“ (1936 m.), „Lietuvių teatro raidos bruožai“ (1972 – 1979 m. 2 knygos). V. Maknys yra paskelbęs Lietuvių teatro istorijos straipsnių, išvertęs užsienio rašytojų (A. Diuma, Ž. Verno) kūrinių.

            V. Maknys niekada nenutraukė ryšių su savo gimtine, 9 -ajame dešimtmetyje net septynerius metus buvo Kraštiečių klubo prezidentu, labai daug prisidėjo prie dailininko A. Žmuidzinavičiaus namo Balkūnuose restauravimo ir ekspozicijos įrengimo jame, pateikė nemažai medžiagos ir eksponatų.

                  https://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Maknys

plačiau
 
Antanas Žmuidzinavičius

        Antanas Žmuidzinavičius - Lietuvos dailininkas, kolekcionierius, visuomenės veikėjas. Kartais pasirašydavo Antano Žemaičio slapyvardžiu.

          Antanas Žmuidzinavičius gimė 1876 m. spalio 31 d. Seirijuose, tačiau jo vaikystė prabėgo Miroslavo apylinkėje, Balkūnų kaime. Tapybą studijavo nuo 1899 m. Varšuvoje pas V. Gersoną, 1905-1906 m. Paryžiaus privačiose akademijose. 1908-1912 m. keliavo po Vakarų Europą, tobulinosi Miunchene ir Hamburge, aplankė JAV. 1907 m. kartu su kitais dailininkais suorganizavo lietuvių dailės pirmąją parodą, įkūrė Lietuvių dailės draugiją (iki 1915 m. ir 1926-1928 m. buvo jos valdybos pirmininkas). 1922-1924 m. vėl lankėsi JAV.

         A. Žmuidzinavičius – karštas Lietuvos patriotas, aktyviai dalyvavo Lietuvos Šaulių Sąjungos veikloje, 1929-1934 m. buvo šios organizacijos centro valdybos pirmininkas. 1926-1940 m. dėstė Kauno meno mokykloje, 1944-1953 m. įvairiose aukštosiose mokyklose. Jam suteikti garbingi vardai: 1946 m. – nusipelniusio meno veikėjo, 1947 m. – profesoriaus, 1954 m. – liaudies dailininko.

            Antanas Žmuidzinavičius nuo 1902 m. dalyvavo parodose. 1923 – 1924 m. JAV miestuose, 1927 m. Panevėžyje, 1927,1936 ir 1940 m. Kaune, 1936 m. Klaipėdoje, 1951 m. Maskvoje, 1956 m. Vilniuje ir kituose miestuose surengė individualias parodas. Daugiausia sukūrė peizažų, iš kurių žinomiausi: „Neris ties Antakalniu“ (1906 m.), „Nemunas prieš audrą“ (1917 m.), „Tinklai džiūsta“ (1926 m.), „Ankstyvas sniegas“ (1937 m.), „Palangos pajūris“ (1951 m.), ciklas „Čia bus Kauno jūra“ (1953 - 1959). Taip pat nutapė portretų T. Daugirdo (1910 m.), P. Rimšos (1911 m.), Žemaitės (1935 m.) ir daug kitų, teminių kompozicijų, pvz., „Poilsis“ (1920 m.), apipavidalino knygų, sukūrė plakatų. Jo kūriniams būdinga realistinė vaizdų traktuotė ir lyrizmas.      A. Žmuidzinavičius sukaupė dailės dirbinių, archeologinių ir etnografinių senienų, dokumentinės medžiagos apie Lietuvos dailę. Visa tai ir dalis jo kūrinių saugojami bei eksponuojami A. Žmuidzinavičiaus muziejuje, kuris įsteigtas 1965 m. Kaune. Dailininkas yra parašęs atsiminimų knygą „Paletė ir gyvenimas“ (1961 m.).

           Antanas Žmuidzinavičius tėviškės neužmiršo visą gyvenimą. Jo drobės „Dzūkų kaimelis“, „Bulviakasis“, „Linų kūlimo talka“, tėvų ir seserų portretai, daug peizažų sukurta Balkūnuose ir kituose Miroslavo krašto vietose. Jis mirė 1966 m. rugpjūčio 9 d. Kaune, ten ir palaidotas.

             Informaciją parengė: Rasa Gražulienė.

            Šaltinis: Vytautas Valūnas. Miroslavas ir jo apylinkės. Alytus: AB „Alytaus spaustuvė“, 1994, p. 73-74.

                 Daugiau apie dailininką A. Žmuidzinavičių: http://www.dainavoskrastas.lt/personalijos/antanas-zmuidzinavicius/


 

 

plačiau